Saulės elektrinės populiarumas Lietuvoje nuolat auga, o prie šio augimo reikšmingai prisideda valstybės teikiamos subsidijos. Jos leidžia mažinti pradinę investiciją, todėl daugiau gyventojų ir verslo subjektų gali pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau paramos dydis nėra vienodas visiems – jis priklauso nuo elektrinės galios, jos paskirties ir paramos programos sąlygų. Šis straipsnis padės suprasti, kaip ir kodėl šie skirtumai egzistuoja.

Paramos principai mažoms namų elektrinėms

Namų ūkiams skirtos subsidijos paprastai taikomos mažo pajėgumo saulės elektrinėms, kurių galia neviršija 10 kW. Šios elektrinės skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti ir dažniausiai įrengiamos ant namų stogų arba kiemuose. Subsidijų dydis šioms sistemoms paprastai yra nustatomas pagal elektrinės galią – dažnai mokama fiksuota suma už kiekvieną įrengtą kilovatą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje viename iš paramos etapų buvo numatyta 323 eurų kompensacija už kiekvieną įrengtą kilovatą saulės elektrinės galios. Tai reiškia, kad už 5 kW elektrinę galima gauti apie 1615 eurų paramą. Tokia sistema skatina mažesnius vartotojus aktyviau įsirengti saulės elektrines, nes paramos suma proporcinga jų poreikiams. Daugiau informacijos skaitykite https://aina.lt/svarstote-apie-saules-elektrine-suzinokite-kaip-pasinaudoti-apva-parama-ir-sutaupykite/

Didelių elektrinių finansavimo skirtumai

Komercinės ir pramoninės saulės elektrinės, kurių galia viršija 10 kW, gauna paramą pagal kitokius principus. Didelės sistemos dažnai yra įrengiamos siekiant ne tik tenkinti savarankiškus energijos poreikius, bet ir tiekti perteklinę energiją į tinklą. Dėl šios priežasties subsidijų dydis didesnėms elektrinėms dažnai yra mažesnis procentais nei mažoms sistemoms.

Paramos suma tokioms elektrinėms dažnai yra ribojama procentine dalimi nuo bendros investicijos. Pavyzdžiui, kai kuriose programose numatyta, kad subsidija gali padengti iki 30 proc. elektrinės įrengimo išlaidų, tačiau ne daugiau nei nustatyta maksimali suma, pavyzdžiui, 50 000 eurų. Tai užtikrina, kad parama būtų prieinama platesniam gavėjų ratui ir nebūtų pernelyg didelių išlaidų vienam projektui.

Kodėl mažos elektrinės gauna daugiau paramos?

Valstybės politika dažnai orientuota į mažesnius vartotojus, nes jų energetinė nepriklausomybė padeda stabilizuoti elektros tinklą ir sumažinti priklausomybę nuo centrinės energetikos sistemos. Be to, mažos saulės elektrinės reikalauja mažesnių pradinių investicijų, todėl subsidijų dėka jas gali įsirengti daugiau gyventojų.

Namų saulės elektrinės taip pat prisideda prie energijos decentralizavimo, kas yra svarbus žingsnis siekiant tvarumo. Šis principas skatina valstybę siūlyti patrauklesnes subsidijų sąlygas mažoms sistemoms, nes tai ilgainiui sumažina energijos tiekimo infrastruktūros apkrovą.

Kaip apskaičiuojamos subsidijos didelėms sistemoms?

Komercinių ir pramoninių sistemų subsidijos apskaičiuojamos sudėtingesniu būdu. Jos priklauso nuo projekto tipo, jo poveikio tinklui ir numatomos naudos. Pavyzdžiui, elektrinės, kurios generuoja energiją tik saviems poreikiams, gali gauti didesnę paramą nei tos, kurios skirtos energijai parduoti.

Be to, paramos dydis gali priklausyti nuo technologijų efektyvumo. Projektai, kurie naudoja aukštesnio našumo modulius arba papildomus sprendimus, tokius kaip energijos kaupikliai, dažnai turi didesnes galimybes gauti didesnę subsidiją. Tai skatina verslo subjektus investuoti į pažangesnius sprendimus, kurie ne tik padeda sumažinti energijos sąnaudas, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Ar galima gauti paramą kombinuotiems projektams?

Kai kurie projektai apima ne tik saulės elektrines, bet ir kitus tvarumo sprendimus, tokius kaip elektromobilių įkrovimo stotelės ar šilumos siurbliai. Tokiais atvejais subsidijos gali būti taikomos visam projektui, tačiau dažniausiai nustatomos atskiros sąlygos kiekvienai technologijai. Tai reiškia, kad parama saulės elektrinei gali būti derinama su kitais finansavimo šaltiniais, jei projektas atitinka visus reikalavimus.

Pavyzdžiui, pramonės įmonė, įrengianti 100 kW elektrinę kartu su baterijų kaupikliu, gali gauti paramą už abu elementus atskirai. Tokie projektai yra sudėtingesni, tačiau jų įgyvendinimas užtikrina didesnę naudą tiek verslui, tiek valstybei.

Valstybės parama – svarbus, bet ne vienintelis veiksnys

Nors subsidijos yra reikšminga paskata įsirengti saulės elektrinę, svarbu nepamiršti, kad jos neturėtų būti vienintelis sprendimą lemiantis veiksnys. Saulės elektrinės yra ilgalaikė investicija, kuri atsiperka net ir be valstybės paramos. Tinkamai suprojektuota ir eksploatuojama sistema ne tik mažina elektros sąnaudas, bet ir suteikia energijos nepriklausomybę, kurios vertė auga kylant elektros kainoms.

Parama yra tik viena iš galimybių, padedančių pasiekti energetinį efektyvumą, tačiau ilguoju laikotarpiu saulės elektrinė lieka naudinga investicija, nepriklausomai nuo subsidijų dydžio.