Diskusijos apie auksą dažnai grįstos emocijomis – vieni tiki juo aklai, kiti laiko „blizgančiu akmeniu, kuris neneša palūkanų”. Bet ar kas nors iš tikrųjų pažvelgė į skaičius? Geriausia diskusijos priemonė yra duomenys. Ir aukso atveju jie pasakoja sudėtingesnę istoriją nei tikisi abi pusės.

Penkiasdešimt metų perspektyva

Nuo 1971 metų, kai JAV panaikino aukso standartą, uncijos kaina pakilo nuo trisdešimt penkių dolerių iki daugiau nei dviejų tūkstančių. Tai reiškia maždaug aštuonių procentų vidutinę metinę grąžą. Palyginimui: JAV akcijų rinkos (S&P 500) vidutinė metinė grąža per tą patį laikotarpį siekė apie dešimt procentų, įskaitant dividendus.

Skaičiai atrodo panašūs, bet yra esminių skirtumų. Akcijų grąža buvo nuoseklesnė – rinka augo daugumą metų. Aukso grąža buvo labiau koncentruota: kelių stiprių augimo laikotarpių metu auksas viršijo visas kitas turto klases, o tarp jų – stagnavo ar krito.

Aukso „auksiniai” dešimtmečiai

Pirmasis stiprus periodas – aštuntasis dešimtmetis. Infliacija, naftos krizės, JAV dolerio silpnėjimas – visa tai pakėlė aukso kainą nuo trisdešimt penkių iki beveik septynių šimtų dolerių per dešimt metų. Tai buvo fenomenali grąža, kokios akcijų rinka tuo metu nesiūlė.

Antrasis – pirmasis dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetis. Nuo 2001 iki 2011 metų auksinės monetos investavimui ir kiti aukso produktai pademonstravo beveik šešių šimtų procentų grąžą – kaina pakilo nuo maždaug dviejų šimtų penkiasdešimties iki tūkstančio devynių šimtų dolerių už unciją. Tuo tarpu akcijų rinka per tą patį dešimtmetį praktiškai nepajudėjo.

Trečiasis – dabartinis laikotarpis nuo maždaug 2019 metų, kai geopolitinis neapibrėžtumas, pandemija ir infliacijos banga vėl padarė auksą viena geriausiai veikiančių turto klasių.

Silpnieji periodai

Objektyvumas reikalauja paminėti ir silpnuosius periodus. Kaip yra pasakęs legendinis investuotojas Ray Dalio: „Auksas yra alternatyva gryniesims pinigams, ir jei negalite pasitikėti grynaisiais, auksas yra logiška vieta.” Tačiau net logika turi savo kainą. Nuo 1980 iki 2000 metų auksas prarado maždaug trečdalį savo vertės realiais terminais. Ar kas nors būtų iškentęs dvidešimt metų stagnacijos? Tai ilgas laikas investuotojui. Kas nusipirko auksą piko metu 1980-aisiais ir laikė iki 2000-ųjų, patyrė realius nuostolius.

Panašiai – nuo 2011 iki 2018 metų auksas krito nuo beveik dviejų tūkstančių iki apie tūkstančio dviejų šimtų dolerių. Investuotojai, pirkę viršūnėje, turėjo laukti kelerius metus, kol kainos atsigavo.

Palyginimas su kitomis turto klasėmis

Vertinant auksą, svarbu jį lyginti ne tik su akcijomis. Obligacijos – tradiciniu saugia turto klase laikomas instrumentas – per pastarąjį dešimtmetį patyrė vieną didžiausių nuosmukių istorijoje, kai centriniai bankai pradėjo kelti palūkanų normas. Nekilnojamasis turtas – taip pat populiari lietuvių investicija – yra nelikvidus ir priklauso nuo kreditų prieinamumo bei demografinių tendencijų.

Kiekviena turto klasė turi savo ciklus ir rizikas. Aukso privalumas šiame kontekste – jis mažai koreliuoja su kitomis turto klasėmis. Kai akcijos krinta, auksas dažnai kyla. Kai obligacijos praranda vertę dėl infliacijos, auksas ją išlaiko. Ši savybė daro jį vertingu portfelio elementu net tada, kai jo paties grąža nėra stulbinanti.

Ką skaičiai iš tikrųjų rodo

Pagrindinė išvada: auksas nėra nuolatinio augimo turtas. Jis veikia cikliškai ir geriausiai pasirodo neapibrėžtumo, infliacijos ir finansinių krizių laikotarpiais. Tai reiškia, kad klausimas „ar auksas yra gera investicija” neturi vieno atsakymo – jis priklauso nuo to, kokiu momentu ir su kokia strategija investuojama.

Tiems, kurie nori suprasti šį turtą giliau, vertinga pradėti nuo pagrindų – kas yra investicinis auksas, kokios jo formos egzistuoja ir kuo jis skiriasi nuo juvelyrinio ar pramoninio aukso. Šis supratimas padeda priimti racionalesnius sprendimus, paremtus duomenimis, o ne emocijomis ar antraštėmis.

Statistika prieš emocijas

Geriausias patarimas, kurį gali duoti skaičiai: neinvestuokite į auksą tikėdamiesi greito pelno ir nenurašykite jo kaip beverčio. Kaip kadaise pastebėjo J.P. Morganas: „Auksas yra pinigai. Visa kita – kreditas.” Ar su tuo galima ginčytis? Auksas yra portfelio stabilizatorius – turtas, kuris atlieka savo vaidmenį tada, kai kiti turto elementai svyruoja. Ir šį vaidmenį jis atlieka jau tūkstančius metų. Skaičiai tai patvirtina – jei žiūrite pakankamai ilgu laikotarpiu.